- kebluma
- keblumà sf. (3b) žr. keblumas 1: Bandžiau išsisukti iš keblumos rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
keblumas — keblùmas sm. (2); A1884,22 → keblus: 1. Kad žinotum, koks keblùmas to darbo! Kair. Jūs neturėjote ypatingų keblumų kelyje? rš. Su audeklu ir yr keblùmas Slnt. Nebuvo jokio keblumo su lietuviškų žodžių priebalsiais K.Būg. Ir taip dvibalsės ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
kilmėmoksliškas — kilmėmoksliškas, a adj. (1) → kilmėmokslis: Daro tik keblumą teisingam kilmėmoksliškam rašybos principui Vaižg. kilmėmoksliškai adv. Jn … Dictionary of the Lithuanian Language
painija — sf. (1) Kv žr. painiava: 1. Būčiau reikalą seniai baigęs, bet yra dar viena painija Skdv. Iš tų vaikų tik painija Up. Kaip kitur, teip ir būdvardžių linksniavime daro nemažą keblumą ir painiją ja kamieniai žodžiai Jn. 2. Par tai kiltų nemaža… … Dictionary of the Lithuanian Language